Pirmas ir, beje, labai nelengvas kelionės etapas, tai skrydis Vilnius – Helsinkis – Nagoja. Iškentę beveik 9 valandų kybojimą ore, mūsų drifto turistai nusileido TEN. Džiaugsmo perdaug nebuvo, nes išvarginti skrydžio ir laiko juostų kaitos, kolegos jautėsi tarsi „kosmose“. Poilsis viešbutyje ir kitą rytą keliauninkai išskubėjo į vietinę sostinę Tokijų. Ten dviejų lietuvaičių laukė žinomiausias (taip tikrai galima teigti) japonas Lietuvoje – Hiroki Furuse „Sleepy“. Kelionė su Shinkansen‘u (Shinkansen – greitasis japoniškas traukinukas 'Bullet Train', važiuojantis iki 350 km/h greičiu) ilgai netruko, o jos metu Groo & Timas pirmą kartą paragavo japoniško „junk food“. Ir kaip? Maisto mėgėjas Groozdas ir jo skrandis, atrodo, buvo patenkinti. Taigi, Tokijus ir susitikimas oro uoste su Sleep‘iu bei kitas ką tik atlėkusiais drifteriais. Visi sušokę į autobusą buvo pasveikinti laužyta Naoto Suenaga anglų kalba - 'Welcome to Japan". Tikslas – Nihonmatsu miestelis šalia EBISU trasų komplekso. Autobuse linksma, nes čia žmonių daug ir įvairių – lenkijos drifto žvaigždė Maciej Polody bei keli jo kolegos, graikas Thomas, žinomas Italijos drifteris Frederico Scerrifo „Šerifas“, 4 drifteriai iš Pietų Afrikos Respublikos ir Lietuva! Visi draugiški, linksmi ir patenkinti, kad atvyko į Driftingo gimtinę. Besišnekučiuojant Groo išsiaiškina, kad Pietų Afrikos Respublikos labiausiai patyręs drifteris – vos 19 metų jaunuolis. Tiesa, nuo pat mažų dienų pradėjęs sportuoti su 'kvadraciklais', vėliau tapęs tituluotu motokroseriu. Vienu žodžiu – kolektyvas kaip turi būti!
Į Nihonmatsu miestą buvo atvykta po dar kelių valandų ir programa prasidėjo. Tiesiu taikymu driftingo turistai užsuko ten, kur gyvena ir dirba “Team Orange” narys Nobushige Kumakubo - „K-style“ garažą. Vietos neperdaugiausiai, bet arklių čia telpa, tiksliau „gimsta“, toli gražu ne vienas šimtas. Šios vietos šeimininkas – Kumakubo, todėl čia yra saugoma dalis „Team Orange“ D1 ginklų – garažo boso Mitsubishi Evo IX (540 AG) bei Kazuchiro Tanakos Subaru Impreza (600 AG). Šios vietos technikos karalius – Igu. Žmogus, kurio auksinės rankos ir didžiulis žinių bagažas kuria tikrus drifto ir gatvės monstrus. Grynas to pavyzdys – Kumakubo kovinis Evo: 4G63 variklis + Silvijos ir Holinger sekvencinės greičių dėžių junginys + home made kardanas + R34 GTR galinis tiltas. Nuostabu! Dar vienas „K-style“ padėjėjas – dievukas iš JUN kompanijos. (JUN Auto - viena iš seniausių automobilių inžinerijos kompanijų Japonijoje). Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kuo jie užsiima, reikėtų prisiminti internete turbūt visiems matytą geltonos spalvos Toyota Supra driftą.... Po tokio vizito belieka tik atsigaivinti kokiu nors japonišku gėrimu iš dispenserio, kurių TEN rasi ant kiekvieno kampo.
EBISU Drift Festival ir D1 Akademija – pagrindiniai šios kelionės tikslai, tačiau sumanieji Pasaulio Driftingo Viršūnių Susitikimo (World Drift Summit Conference) organizatoriai neskubėjo ten vežti. Kita diena – ekskursija po istorines vietas. Buvo galima rinktis iš dviejų variantų – kur arčiau, bet ne taip įdomu, arba toliau, bet įdomiau (tradiciškas japoniškas pasirinkimas). Atvykėliai vienbalsiai šaukė: „Arčiau Arčiau!!! Greičiau į EBISU!!!”, tačiau likę neišgirsti, visi draugiškai nuvažiavo apžiūrėti vietinės Samurajų mokyklos. Vaizdai fantastiški, bet visi troško drifto....Pasikultūrinę atvykėliai pagaliau pajudėjo link Drifto mekos EBISU, pakeliui stabdelėdami prie rice boy‘ų šventyklos „Auto SuperBacs“. Tikri Japonijos Gariūnai! Visko, ko reikia Jūsų automobilį paversti „fyfa“, galima rasti ten. Kadangi, nelegaliomis prekėmis (didelėmis Turbo, ECU ir pan.) čia neprekiaujama, drifterių šis blizgučių turgelis nesudomino. Taip bekeliaujant po kalnus pradėjo žiaauuuriai snigti...Ekskursijos metu, net teko matyti, kaip EBISU festivalio link traukiantys Drift Car‘ai neįveikia sniego ir sudaro milžiniškas automobilių spūstis. Akivaizdu, jog šio fantastiško renginio populiarumas ir EBISU trauka yra milžiniški! Vietinių teigimu, į festivalį turėjo suvažiuoti iki 400 „nindzių“. Važiuoti ten tikria yra ko! Kalnuose įrengtą kompeksą sudaro 8 skirtingo lygio trasos (teritorija maždaug tris kartus didesnė nei Kačerginės „Nemuno žiedo“). Visa ši žemė priklausė N. Kumakubo seneliui ir ilgai su ja nebuvo nieko daroma.
Tačiau vieną dieną šovė idėja sukurti šeimos pramogų parką. Moterims ir mažyliams – Zoologijos sodas (vadinamas Safariu), o jaunatviškiems tėveliams ir/ar jų ūgtelėjusiems sūnums – Drift Land‘as. Veiksmas čia „non – stop“ vyko visą savaitgalį (įskaitant ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį). Dėka ne itin gero oro, drifto fanatikų susirinko per pus mažiau nei tikėtasi, tačiau vis tiek tarp jų buvo ir užsieniečių. Va, australų grupelė, atvykę į Japoniją nusipirko kelis automobilius vien tik šiam festivaliui! Tai, kas vyksta renginio metu, apibūdinti laaaabaiiii sunku... Automobiliai čia tikrąją to žodžio prasme naikinami. Niekam nebaisu pakedenti sienos kraštą ar netgi pasistumdyti statant skersą.... Tikri drifto pamišėliai! Paliesi sieną – ir tu jau kietas! Mašinos išnaudojamos daugiau nei 100 procentų, todėl visi pasikrauna nežmoniška doze adrenalino, o automobilis tampa panašus į armoniką. Jei jau visai ragas, japonas griebia plaktuką į ranką, atlenkia sparną ar kitą sudurtą kėbulo dalį ir vėl į trasą Statyt! Neesveikaiii….!!! Festivalio dalyviai – ir mėgėjai, ir profai. Vienas jų – 2008 metų D1 GP čempionas Daigo Saito. Taip kaip jis, EBISU nevažiavo niekas, netgi pats Kumakubo-San'as. Be besaikio driftinimo buvo surengtos ir mini varžybėlės, kurių tikslas – išaiškinti anksčiausiai prieš posūkį „užsistatantį“ (ilgiausiai driftinantį) pilotą. Suintriguotas užduoties, į trasą išoko ir pats Kumakubo–san'as, tačiau nugalėtoju tapo ne jis, nors slydo ilgiausiai! Būtų tiesiog neteisinga. Su savo ex – D1 mašina Silvia S15 'Kuma' sugalvojo pavėžinti ir svečius. Čia pat esantis Touge keliukas tam buvo tinkamiausia vieta, o dar kai vairo ratą sukinėja vienas geriausių pasaulio drifterių, malonumas “eiti šonais” - garantuotas!
Linksmybės baigėsi (labai trumpam), atėjo rimtoji dalis – Teisėjų kursai ir D1 Akademija. Teisėjų kursus vedė grynakraujis D1 arbitras (Kovų metu nuolat rėkaujantis ir nenustygstantis vietoje) – Manabu Suzuki. Senai mokyklą ir universitetą baigęs Groo prisiminė, ką reiškia mokytis: „Buvo žiauriai sunku...“. Kurgi bus lengva, kai M. Suzuki į pagalbą pasitelkęs du „Team Orange“ narius, liepė fiksuoti, ką šie daro blogai kiekvieną kartą pračiuožiant pro kursų dalyvius. Klaidos, žinoma, buvo daromos specialiai ir vis kitokios. Įgyta patirtis - neįkainojama!
Tuo tarpu Timo ir kitų šešių Drifterių Akademijos dalyvių laukė 5 skirtingos mašinos (du Nissan Skyline R33 GTS-t, Nissan Silvia S14, Nissan 180sx ir Toyota TourerV.). Instruktoriai Sleepy, Kumakubo ir Suenaga į kairę ir dešinę mėtė patarimus, o Timas Simniška tapo pirmuoju lietuviu stačiusiu skersą Japonijoje. Valio Drifto Karaliui! Ir taip dvi dienos treniruočių, pamokų ir klaidų analizės. Važiuoti buvo galima su bet kuria iš penkių mašinų. Akademijai pasirinkta trasa nebuvo iš greitųjų, todėl tai buvo puiki praktika, kaip driftinti „be arklių“. Beje, taip visiems drifteriams besitobulinant, tapo akivaizdu kurią mašiną jie pamėgo labiausiai. Šį titulą „laimėjo“ ne Skyline‘ai, kurių Turbinos erzindavo dėl vėlyvo užsipūtimo, ne S14 ir net ne 13. Mėgstamiausiu tapo egzotiškas europiečiams, tačiau Japonijoje pupuliarus didelis keturduris sedanas - Toyota TourerV. Akademijai pasibaigus, geriausiai atrodęs drifteris gavo progą patestuoti grynąkraujį D1 drakoną - „Team Orange“ piloto Naoto Suenaga‘os Subaru Imprezą. Garbė ir malonumas pračiuožti su 550 AG turinčiu „apelsinu“ teko lenkui ponui Polodžiui
.
Driftas baigėsi, bet liko dar keletas itin jaudinančių vietelių, į kurias neužsukę, geriau jau mūsų Lietuvos Drifto atstovai būtų negrįžę. Leisti laiką Japonijoje ir nepamatyti vieno „kiečiausių“ tunerių garažų – didelė nuodėmė. Groo & Timas nepasišiukšlino ir gavo leidimą atskleisti “Top-Secret” paslaptį. “Top – Secret” - tuning kompanija (liaudiškai garažas), kurio vadas legendinis “Smoky” Nagata. Ponas Nagata yra pats didžiausias greičio maniakas pasaulyje, jam priklauso ne vienas greičio rekordas Japonijos ir kituose pasaulio kraštų keliuose. Iš pažiūros paprastas ir kuklus, nenuspėjamo amžiaus 'diedukas', į klausimą, kodėl reik lėkt bebprotišku greičių, atsako dviem paprastais žodžiais: „I'm crazy“.
TopSecret garaže puikujasi daugelis legendiniais tapę, aukso spalvos automobilių: Toyota Supra turinti virš 1100 AG su kuria buvo pastatytas 400 km/h greičio rekordas Italijoje, kita per 1000 AG turinti Toyota Supra su Nissan RB26DET varikliu, 720 AG turintis garsusis Nissan Skyline GTR R34, ir pan. Net akys raibsta, ką čia ir šnekėti. Bebūnant TopSecret garaže, buvo kuriamas ir testuojamas Nissan GT-R oficialus sportinis paketas 'ClubSport Package'.
Antras punktas pakeliui namo 'Nismo Festivalis'. Kartą metuose vykstantis sporto ir auto kultūros renginys, kurį Fuji kalno papėdėje isitaisiusioje Fuji Speedway trasoe, rengia garsi japonijos auto inžinerijos kompanija Nismo (Nissan autosporto padalinys). Čia gali pamatyti visą Nissan autosporto istariją, paliesti, pauostyti ir pajusti, tai ką Japonija turi geriausio. Pradedant nuo 169-ųjų KPGC10 "Harosuka" ar pirmojo 240Z iki naujojo GT-R R35. Visos dienos metu vyko įvairių klasių sportinių Nissan automobilių parodinės varžybos, dalyvavo visi kada nors buvę Nissan gamyklos komandos pilotai. Daugelis 'pitleino' boksų buvo atidaryti ir į juos galima buvo įkišti nosi, paliesti automobilius, žiūrėti kaip vyksta pasiruošimas startui. Tikram autosporto entuziatui, tai vienas iš nedaugelio renginių, kuriuose prialu pabuvoti.
Parvežę dalelę tikros driftingo kultūros į Lietuvą, Groo ir Timas pasakojo: „Pamatėm Tai, ką norėjom, pabendravom su Tais žmonėmis, su kuriais reikėjo, ir pasikrovėm idėjų visiems metams!”
Tai ką matė ir daugiau apie driftingą, driftingo atstovai žadėjo papasakoti Pirmsios Driftingo konferencijos metu. Apie laiką ir vietą praneš www.drifting.lt svetainė.
